Airijos duomenų apsaugos komisija skyrė „Google“ 403 mln. eurų baudą už neteisėtą buvimo vietos duomenų tvarkymą. „Proton“ teigimu, „Alphabet“ šią baudą galėtų padengti maždaug per 55 valandas savo pinigų srauto, todėl kyla abejonių dėl sankcijos atgrasomojo poveikio.
Airijos duomenų apsaugos komisija (DPC) skyrė „Google“ 403 mln. eurų (apie 462 mln. dolerių) baudą už neteisėtą naudotojų buvimo vietos duomenų tvarkymą. Vis dėlto privatumo bendrovės „Proton“ teigimu, ši bauda nėra pakankamai didelė, kad pakeistų technologijų milžinės elgesį.
„Proton“ skaičiavimais, „Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“ šią baudą galėtų padengti vien iš savo pinigų srautų maždaug per dvi dienas. Bendrovės teigimu, tai atitinka maždaug 55 valandas, t. y. 199 tūkst. sekundžių standartinių pajamų generavimo.
„Nedidelė sąnauda“ bendrovei
„Proton“ viešosios politikos vadovė Jurgita Miseviciute savo vertinime pažymėjo, kad bauda neatlieka atgrasomosios funkcijos. „Jei vienas didžiausių Europos Sąjungos ginklų pažeidėjui kainuoja tik dviejų dienų pajamas, tai nėra atgrasymas“, – sakė Miseviciute.
DPC paskelbta sankcija buvo priimta po ilgalaikio „Google“ buvimo vietos duomenų praktikos 2018–2020 m. tyrimo. Ši bauda tapo viena didžiausių BDAR sankcijų, su kuriomis paieškos milžinė iki šiol susidūrė.
Vis dėlto, atsižvelgiant į „Alphabet“ dydį, poveikis matematiškai išlieka labai mažas. Bendrovės deklaruotas 73,3 mlrd. dolerių laisvasis pinigų srautas 2025 m. atitinka apie 200 mln. dolerių per dieną. „Proton“ teigimu, šiame kontekste baudą galima padengti dviejų dienų ir septynių valandų pinigų srautu.
Baudų atgrasomasis poveikis kvestionuojamas
403 mln. eurų bauda savaime nėra vienintelis pavyzdys. 2025 m. „Google“ gavo penkias atskiras baudas, kurių bendra suma siekė apie 4,24 mlrd. dolerių. „Proton“ teigimu, bendrovės laisvasis pinigų srautas šią sumą galėtų padengti maždaug per tris savaites.
Panaši tendencija buvo pastebėta ir ankstesniais metais. Buvo vertinama, kad sektorius 2024 m. daugiau nei 8 mlrd. dolerių siekiančias baudas galėtų sumokėti per trumpiau nei tris savaites. „Proton“ perspėjo, kad didžiosios technologijų bendrovės 2025 m. daugiau nei 7 mlrd. dolerių bendras baudas galėtų padengti vos per mėnesį.
Miseviciute tvirtino, kad baudos, nors ir patenka į antraštes, nekeičia bendrovių elgesio. Pasak jos, jei reguliuotojai rimtai žiūrėtų į atitiktį, sankcijos turėtų būti tikrai juntamos.
Vartotojų požiūriu tai reiškia, kad atsakomybė už duomenų saugumą iš esmės lieka jų pačių rankose. Buvimo vietos duomenys priskiriami jautrių duomenų kategorijai, nes gali atskleisti daug informacijos – nuo asmens namų adreso iki kasdienės rutinos ir apsilankymų ligoninėje.
