Šiuolaikiniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose įkrovimo valdymo grandinės neleidžia perkrauti baterijos, kai ji nuolat prijungta prie maitinimo; tačiau aukšta temperatūra ir ilgas pilnos įkrovos palaikymas gali neigiamai paveikti baterijos tarnavimo laiką. Pasak ekspertų, praktiškiausias apsaugos būdas – naudoti gamintojo siūlomą įkrovimo ribojimo funkciją ir užtikrinti, kad įrenginys veiktų vėsiai.
Šiuolaikinių nešiojamųjų kompiuterių nuolatinis naudojimas su prijungtu adapteriu savaime nekenkia baterijai. Įrenginiuose su šiuolaikinėmis ličio jonų ir ličio polimerų baterijomis įkrovimo valdymo grandinės, pasiekus nustatytą įkrovos lygį, reguliuoja įkrovimo srovę, todėl baterija nekontroliuojamai neperkraunama. Vadinasi, seniems įrenginiams taikomas įsitikinimas „baterija įkraunama toliau, net kai jau pilna“ neatspindi šiuolaikinių nešiojamųjų kompiuterių veikimo.
Tai nereiškia, kad baterija, būdama prijungta prie maitinimo, visai nesensta. Ličio baterijos, net nenaudojamos, laikui bėgant chemiškai praranda talpą. Įkrovos lygis ir temperatūra gali paveikti šio senėjimo greitį.
Kai baterija laikoma prijungta prie maitinimo esant 100 procentų lygiui, tiesioginės „perkrovimo“ problemos nekyla; baterijos valdymo grandinė tam ir suprojektuota. Tačiau ilgalaikis ličio jonų elementų laikymas labai aukštame įkrovos lygyje chemiškai senėjant nėra idealiausia sąlyga.
Esant aukštam įkrovos lygiui, šie elementai išlieka aukštesnėje elemento įtampoje, o tai ilgainiui yra vienas iš veiksnių, galinčių paspartinti cheminį elementų irimą. Poveikis nėra toks didelis, kad būtų pastebimas per kelias valandas; tačiau, tokį patį naudojimo režimą tęsiant mėnesius ir metus, jis gali turėti įtakos talpos praradimui.
Dėl šios priežasties kai kurie nešiojamųjų kompiuterių gamintojai siūlo įkrovimo ribojimo funkciją. Jei įrenginys dažniausiai naudojamas prijungtas prie adapterio, kaip stalinis kompiuteris, gali būti pageidautina bateriją palaikyti maždaug 60, 80 ar kitame gamintojo nustatytame lygyje. Funkcijos pavadinimas priklausomai nuo prekės ženklo gali skirtis; vienuose kompiuteriuose ją galima įjungti per gamintojo programėlę, kituose – per BIOS ar UEFI, o kai kurie modeliai, išmokę naudojimo įpročius, įkrovimą valdo automatiškai.
Nors kalbant apie nešiojamųjų kompiuterių baterijų tarnavimo laiką dėmesys kreipiamas į įkrovos procentą, temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių. Aukštoje temperatūroje ličio jonų elementai gali chemiškai senti greičiau. Jei įrenginys veikia ir nuolat įkraunamas, ir aukštoje temperatūroje, dvi nepalankios sąlygos atsiranda vienu metu.
Žaidžiant žaidimus, apdorojant vaizdo įrašus ar ilgai dirbant procesoriui ir vaizdo plokštei esant dideliam krūviui, kompiuteris išskiria nemažai šilumos. Jei baterija yra arti įkaitusių komponentų, ji gali būti veikiama šios šilumos. Plonuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose komponentai išdėstomi labai arti vienas kito, todėl temperatūros valdymas tampa dar svarbesnis.
Naudojant įrenginį ant lovos, sofos ar antklodės gali būti užblokuojamos oro įleidimo angos; kai ventiliatoriai negali įtraukti pakankamai oro, ne tik procesorius ir vaizdo plokštė, bet ir vidinės dalys įkaista labiau. Kietas ir lygus paviršius padeda išlaikyti oro srautą. Laikui bėgant dulkių kaupimasis ventiliatoriuose ir oro kanaluose taip pat gali pakelti temperatūrą; jei įprasto naudojimo metu pastebima aiškiai aukštesnė temperatūra nei anksčiau, galima patikrinti aušinimo sistemos būklę.
Nuolat naudojant prijungtą prie maitinimo, įkrovimo ribojimas išsiskiria kaip vienas praktiškiausių baterijos apsaugos būdų. Daugelis gamintojų siūlo įvairias funkcijas, mažinančias maksimalų baterijos įkrovos lygį; taip ilgai laikant įrenginį prijungtą prie adapterio, baterija nuolat nebūna 100 procentų lygyje.
Nors 80 procentų yra dažnai naudojama riba, nereikėtų jos laikyti nekintama taisykle visiems nešiojamiesiems kompiuteriams. Kai kurie gamintojai gali nustatyti kitokius procentus arba sistemą valdyti automatiškai. Tikslas čia – ne išlaikyti bateriją kuo žemesniame lygyje, o sutrumpinti laiką, kai ji nuolat būna aukštoje elemento įtampoje.
Dienomis, kai reikia išeiti, ribą galima panaikinti ir bateriją įkrauti iki galo. Kompiuteryje, kuris neturi įkrovimo ribojimo funkcijos, nėra būtina nuolat rankiniu būdu stebėti 80 procentų ir atjungti bei prijungti adapterį; jei yra automatinio ribojimo funkcija, ją naudoti patogiau, o jei nėra, pakanka įprastai naudoti įrenginį kontroliuojant temperatūrą.
Vienas iš dažnai kartojamų patarimų apie telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių baterijas – įkrovą visada palaikyti tarp 20 ir 80 procentų. Nors šis intervalas gali padėti apsaugoti baterijos būklę, tai nėra griežta taisyklė, kurios naudotojai turėtų nuolat laikytis.
Ličio jonų baterijos patogesnėmis sąlygomis veikia tada, kai ilgai nepaliekamos labai žemo ar labai aukšto įkrovos lygio. Vis dėlto nėra reikalo įgyti įprotį jungti adapterį esant 79 procentams arba iškart jį atjungti pasiekus 81 procentą. Taip pat nereikia dažnai iškrauti baterijos iki 0 procentų; šiuolaikinių baterijų nereikia kiekvieną kartą visiškai iškrauti ir vėl įkrauti iki 100 procentų.
Čia lemiamas veiksnys – naudojimo būdas. Žmogus, visą dieną dirbantis prie stalo, gali įjungti gamintojo įkrovimo ribojimo funkciją; nuolat lauke dirbančiam ir visos baterijos talpos reikalingam žmogui 100 procentų įkrova yra daug logiškesnė. Kadangi baterija yra susidėvinti dalis, kad ir kaip atsargiai ja naudotumėtės, per metus ji natūraliai praranda tam tikrą talpos dalį.
Žaidimų nešiojamuosiuose kompiuteriuose situacija kiek kitokia. Galingi procesoriai ir vaizdo plokštės, veikdami nuo baterijos, gali apriboti savo našumą, kad suvaldytų energijos suvartojimą; todėl daugelis žaidimų nešiojamųjų kompiuterių didžiausią našumą pasiekia tik su prijungtu adapteriu.
Atjungus adapterį žaidimo metu gali sumažėti kadrų dažnis, vaizdo plokštė dirbti mažesne galia, o baterija išsikrauti labai greitai. Galinga vaizdo plokštė ir procesorius, veikdami dideliu krūviu, gali greitai išeikvoti baterijos talpą.
Vadinasi, žaidžiant žaidimus nešiojamąjį kompiuterį įprasta naudoti įkraunamą. Čia reikia stebėti vėlgi temperatūrą; kai procesorius ir vaizdo plokštė ima daug galios, ventiliatoriai įsibėgėja ir korpuso temperatūra kyla. Našumui taip pat būtina naudoti kartu su įrenginiu pateiktą arba gamintojo rekomenduojamą pakankamos galios adapterį. Mažesnės galios USB-C adapteris, nors kai kuriuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose gali pakakti pagrindiniam naudojimui, žaidimo metu gali nepateikti įrenginiui reikalingos galios.
Norint apsaugoti bateriją, kai nešiojamasis kompiuteris pasiekia 100 procentų, atjungti adapterį ir vėl jį prijungti, kai lygis nukrenta iki 30 ar 40 procentų, iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška, tačiau tai kartojant kasdien baterija be reikalo įkraunama ir iškraunama.
Vertinant ličio jonų baterijų tarnavimo laiką, atsižvelgiama ir į įkrovimo ciklus. Vienas ciklas ne visada reiškia vienkartinį nukritimą nuo 100 iki 0 procentų; dalinių naudojimų skirtingu metu suma taip pat pridedama prie ciklų skaičiaus.
Jei nešiojamasis kompiuteris jau stovi ant stalo ir yra netoli maitinimo šaltinio, vien tam, kad baterija išsikrautų, adapterį atjungti nėra akivaizdaus pranašumo. Kompiuterio įkrovimo valdymo sistema šį darbą gali atlikti tvarkingiau nei naudotojas. Retkarčiais naudoti su baterija, žinoma, nekenkia; problema – kai, siekiant apsaugoti bateriją, be reikalo nuolat iškrauti ir įkrauti paverčiama rutina.
Žmonės, namuose ar biure vietoj stalinio kompiuterio naudojantys nešiojamąjį, gali palikti įrenginį toje pačioje vietoje savaitėms. Tokiu atveju, jei yra baterijos apsaugos funkcija, ją naudoti yra logiškas pasirinkimas; įkrovos apribojimas iki gamintojo rekomenduojamo lygio neleidžia baterijai mėnesius būti 100 procentų lygyje.
Svarbi ir aplinka, kurioje yra kompiuteris. Stalas, į kurį tiesiogiai krinta saulės spinduliai, vieta šalia karšto radiatoriaus ar paviršiai, uždarantys oro įleidimo angas, ilgalaikiam naudojimui nėra geros sąlygos.
Jei nešiojamasis kompiuteris ilgai visai nebus naudojamas, situacija kitokia. Išjungti įrenginį ir laikyti jį mėnesius sandėlyje nėra tas pats scenarijus kaip kasdien naudoti prijungtą prie maitinimo. Ilgalaikio sandėliavimo atveju, užuot palikus bateriją visiškai tuščią ar nuolat 100 procentų lygyje, reikėtų pasidomėti gamintojo sandėliavimo rekomendacijomis; daugeliui ličio jonų baterijų vidutinis įkrovos lygis laikomas tinkamesnis ilgalaikiam saugojimui. Senuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose su išimama baterija dažnai buvo naudojamas baterijos išėmimo metodas, tačiau šiuolaikiniuose kompiuteriuose baterija dažniausiai yra korpuso viduje, todėl to nereikia.
Baterijų talpa mažėja jas naudojant ir senstant. Naujas nešiojamasis kompiuteris, veikęs valandas, po kelių metų tuo pačiu režimu gali išsilaikyti daug trumpiau; šis pokytis savaime nereiškia gedimo.
Ryškiausias požymis – gerokai sutrumpėjęs naudojimo laikas su pilnu įkrovimu. Staigus baterijos procento kritimas arba netikėtas kompiuterio išsijungimas pasiekus tam tikrą procentą taip pat gali rodyti, kad yra problema su baterija.
„Windows“ sistemoje galima gauti baterijos ataskaitą ir palyginti projektinę baterijos talpą su esama pilno įkrovimo talpa. Gamintojų programėlės kai kuriuose modeliuose taip pat rodo informaciją apie baterijos būklę, ciklų skaičių ir baterijos būseną.
Fizinis išsipūtimas – tai atskirai vertintina situacija. Jei jutiklinis kilimėlis ar korpusas pakyla į viršų, korpuse atsiranda tarpas arba kyla įtarimas, kad baterija išsipūtė, rekomenduojama nebetęsti naudojimo ir kreiptis į techninę pagalbą. Visiškai sustabdyti įprastą talpos praradimą neįmanoma; tikslas – ne išlaikyti bateriją tokią kaip pirmą dieną amžinai, o mažinant nereikalingą susidėvėjimą ilgiau išsaugoti naudingąją talpą.
Jei nešiojamasis kompiuteris didžiąją dienos dalį praleidžia ant stalo, naudojant prijungtą prie adapterio paprastai jokių trūkumų nėra; šiuolaikinės įkrovimo sistemos suprojektuotos taip, kad neleistų baterijai nekontroliuojamai perkrauti.
Jei įrenginyje yra baterijos apsaugos ar įkrovimo ribojimo funkcija, ją įjungti ilgalaikio naudojimo prie stalo atveju gali būti geras pasirinkimas. Apribojimas maždaug 80 procentų ar kitame gamintojo nustatytame lygyje sutrumpina laiką, kai baterija nuolat būna visiškai pilna.
Ne mažiau svarbi ir temperatūra. Nenaudoti nešiojamojo kompiuterio taip, kad būtų uždaromi oro kanalai, netrukdyti aušinimo esant dideliam krūviui ir nepalikti įrenginio be reikalo labai karštose vietose – visa tai prisideda prie baterijos būklės. Nereikia nuolat skaičiuoti procentų ir per dieną daugybę kartų atjungti bei prijungti adapterio; palikti įkrovimo valdymą kuo labiau paties įrenginio sistemoms ir stebėti temperatūrą bei naudojimo sąlygas – praktiškesnis požiūris.
Prisijunkite arba registruokitės, kad galėtumėte komentuoti.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
